piktjuokis

pìktjuokis sm. (1) 1. Lkv juokas su piktumu, pašiepiamas, kandus, dygus juokas: Taip mane piktjuokis paėmė, rodos, ir pyk, ir juokis Kal. Muni ir pìktjuokis paėmė, kaip ans pradėjo nėkus taukšti Užv. Pìktjuokis ema iš tokių kalbų Krš. Muni tik pìktjuokis ema į tokį darbą žiūrint Ll. Tokius pìktjuokius kelia, ir gana Ktč. 2. Als, Štk, Brs, Slnt nesulaikomas, mėšlungiškas juokas: Pìktjuokis yra didelis juokas, kad pradeda slėpsnos skaudėti, kad uždygsti, užtrokšti besijuokiant J. Pašoko man toks pìktjuokis: nepadoru juokties, o nusitūrėti negaliu Skd. Mane toks pìktjuokis paėmė, kad nė susilaikyti negaliu Sdr. Klausiau, klausiau, ka suėmė toks pìktjuokis – tik tik iškenčiau Sk. Pìktjuokis tave apniko MitI74.